Jau tradiciškai ketvirtąjį kartą Vilkaviškio skautai (VVJC programa „Išgyvenimas skautaujant“ ir Lietuvos skautijos Vilkaviškio „Gražinos“ skautų draugovė, vad. E. Budrytė-Vilbikė) organizavo vasaros stovyklą „Kas pasakė BUDĖK“ Pajevonyje, liepos 30 – rugpjūčio 4 dienomis, o mūsų patyrę skautai pasiruošti stovyklai rinkosi iš vakaro.
Pirmoji stovyklos diena buvo skirta įsikūrimui ir pionerijai (skautiškai inžinerijai), kurios metu ne tik įsikūrinėjo, tačiau žaidė susipažinimo žaidimus, atidarė stovyklą skautiška rikiuote, o tuomet laukė atidarymo vakaro laužas, kurio metu skautai vaidinimo kino ar animacinių filmų veikėjus stovykloje.
Antroji stovyklos diena buvo skirta mūsų Tėvynei Lietuvai, – diena prasidėjo įprastai: mankšta, pusryčiams ryžiai su kondensuotu pienu ir pirmoji rytinė rikiuotė, dvasinė valandėlė amžiaus grupėms: vyresnieji aiškinosi komandinio darbo niuansus, o jaunesnieji kėlėsi tikslus sau. Tuomet vyko skautoramos, kuriose skautai mokėsi skanduočių, žaidimų, dainų ir maskavimosi bei norintys laisvu metu gamino dekoratyvinius kilimėlius. Po pietų stovyklautojai įsijautė į partizanų ir stribų vaidmenis masiniame žaidime. Antroji žaidimo dalis garantavo mūšį dažasvydyje ir mažiems, ir dideliems. Vakarienei sukirtus čili troškinį, skautų tarpe atskleistas didžiumos išrinktas dienos herojus – sesė Aistė. Išsidalinus paštą skautai skubėjo pabaigti pastovyklėse pradėtus darbus ir rinkosi į dainų vakarą. Tėvynės dieną vainikavo dokumentinis filmas apie Tauragės krašto tremtinius.
Trečiąją stovyklos dieną, rugpjūčio 1, stovyklautojai skyrė skautų judėjimui, tad tradiciškai skautų judėjimo įkūrimą paminėjo dainomis ir saulės sutikimu, kuris mini pačios pirmos skautų stovyklos pasaulyje, kurią 1907 m. suorganizavo skautų įkūrėjas R.Baden-Powell, pradžią. Sutikę saulę visi dar krito saldžiai pamiegoti, o tada pusryčiai, rytinė rikiuotė, dvasinėje valandėlėje patyrę skautai krimto skautybės esmę ir pagrindinius elementus, o jaunesnieji skautai ir skautai žaidė. O tuomet laukė skautoramos, kuriose kartojomės ir mokėmės, kaip dirbti su kirviu, gilinomės į Vilkaviškio skautų beveik šimto metų istoriją (2020 metais minėsime pirmo skautiško vieneto įkūrimą Vilkaviškyje), žaidėme žaidimus. Papietavę žaidėme žaidimą „Balionžmogiai”, o kiek vėliau darėme gerąjį darbelį – valėme sodyboje esantį miškelį. Atėjus vakarui vyko skautų judėjimo tematikos vakaro laužas, vyko nuotaikingi vaidinimai apie bizonus ir juokingus nuotykius praeitose stovyklose.
Ketvirtąją stovyklos dieną skautai ėjo į žygius trimis grupėmis: pirma ir antra grupelės ėjo į žygį po Pajevonio miestelį, o trečioji Jevonio upelio vaga ir aplink Kunigiškių ežerą. Pirmoji ir antroji grupelės praleido labai smagiai laiką – iš pat pradžių gavo laiškelį, kuriame buvo labai daug užduočių nuo skautų įkūrėjo R. Baden Powel, kurias vykdydami aplankė daug Pajevonio skulptūrų ir įžymių vietų. Tuomet nužygiavo iki ežero, kur pavalgė pietus, pažaidė keletą žaidimų, pabraidžiojo po ežerą, o kai kas net išsimaudė. Atgal grįžom truputį pavargę, bet su didelėmis šypsenomis veiduose, o miškelis skambėjo nuo dainų. Patyrę skautai ėjo palei upę, per upę, upės vaga. Sustoja prie ežero pailsėjo ir pavalgė pietus, po to ėjo pasivaikščiot ir apžiūrėt Pajevonį, į stovyklą sugrįžo su dainomis ir skanduotėmis. Po žygio sulaukėme svečių – atvažiavo kariškiai, kurie parodė daug įvairių ginklų, vadavietę „ant ratų“, papasakojo įdomių istorijų, leido parašyti kažką ant lentos esančios jų sunkvežimyje, pašaudyti. Vakare laukė rikiuotė, o po jos susikaupimo vakaras, per kurį smagiai dainavo, kalbėjo ir sakė vieni kitiems gražius žodžius ar tuos, kurie buvo užmiršti pasakyti – buvo labai jautru ir tai daugumą pravirkdė, taip pat atkasėme laiko kapsulę iš praeitų metų, o joje radome laiškus sau.
Penktoji stovyklos dieną skirta seserijai ir brolijai, tad rytinėje rikiuotėje broliai ir sesės atsiskyrė visai dienai. Broliai nieko nelaukdami pradėjo daryti dovanas sesėms, vėliau žaidė žaidimus ir šaudė su dujiniais šautuvais į taikinius, o Sesės tuo tarpu pievoje pasipuošė, sudalyvavo fotosesijoje, vėliau darė pakabučius iš epoksidinės dervos, pynė vaikinus, gamino vazonėlius iš skardinių, sodino gvazdikus, darėsi kūno šveitiklius ir lūpų balzamus. Pietums skautai valgė dešrainius, kurie visiems labai patiko, o vakarienei – bulvių košę su spirgučiais. Užpuolęs lietus nesutrukdė sudalyvauti vakarinėje rikiuotėje, po kurios vyko brolijos ir seserijos laužai, per juos skambėjo dainos, buvo žaidžiami žaidimai. Po buvimo atskirai visą dieną, broliai ir sesės susitiko ir apsikeitė dovanomis.
Šeštoji stovyklos diena skirta įvertinimui ir uždarymui. Po pusryčių vietoj mankštos stovykloje vyko aukcionas, kurio metu skautai už visos stovyklos metu atliktas užduotis ir surinktus taškus, galėjo įsigyti įvairiausius prizus, tokius kaip: išgyvenimo rinkinius, suvenyrinius peiliukus, indų rinkinius, ugnies įžiebiklį, žaislų, muilo burbulų, pirmos pagalbos rinkinį ir kitų naudingų daiktų. Prizais visi džiaugėsi. Po šios veiklos įsivertinta stovykla, o tuomet vyko uždarymo rikiuotė, kurioje visi pasakę paskutinius šūkius, palinkėjimus, padėkojimus, paskelbė stovyklą uždarytą. O tada visi skubiai bėgo tvarkytis pastovyklių ir savų daiktų. Susitvarkę užkrimto sumuštinių ir tada teko visiškai atsisveikinti su stovykla ir važiuoti namo.
Stovykla finansuota Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaikų vasaros poilsio programos, asociacijos Vilkaviškio „Gražinos“ skautų draugovė lėšomis ir tėvelių parama.
Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie stovyklos įgyvendinimo: kaip visada dėkojame sodybos šeimininkams L. ir A. Savokaičiams, kurie jau trečią kartą nebijo savaitę trunkančio triukšmo savo namuose, Vilkaviškyje užaugusiems ir kitiems vyr. skautams kartu leidusiems laiką stovykloje iš Lietuvos skautijos Marijampolės krašto A. Gustaičio skautų vyčių būrelio ir Medeinos vyr. skaučių draugovės; visiems svečiams ir visam stovyklos štabui už įgyvendintą puikią stovyklą. Ačiū!
