Diena prasidėjo prie pusryčių stalo, kurie buvo labai gardūs ir sotūs. Iškart po pusryčių susirinkome konferencijų salėje, kurioje Zbignevas pravedė žaidimą, taip išsklaidydamas visus miegus.
Kadangi diena pasitaikė labai gera, vadovas Zbignevas mums pranešė linksmą žinią, jog eisime prie netoliese esančio ežero. Visi įšokome į maudymosi kostiumėlius, pasiėmėme rankšluoščius ir ėjome į pliažą. Čia mums buvo įduotos plaukiojimo priemonės: irklai, gelbėjimosi liemenės. Kai tik buvome pasiruošę, visi poromis susėdome į baidares, kuriomis plaukiojome po visą Olecko ežerą. Nors turėjome plaukioti dvi valandas, kelionę teko sutrumpinti iki valandos, nes suprastėjo oras ir dėl saugumo patraukėme į krantą. Tačiau ten neliūdėjome, nes galėjome džiaugtis kitais teikiamais malonumais: maudytis, nuo bokštelių šokinėti į vandenį, kiekvienas pasirinko pagal save, kiek drąsos sukaupęs, taip pat buvo galima į vandenį čiuožti vaikiškomis čiuožynėmis, tai mums buvo didžiausia atrakcija! J
Smagiai išsidūkę su nekantrumu laukėme pietų, nes po tiek judrios veiklos jautėmės laaabai išalkę . O pietūs buvo tikrai nuostabiai skanūs, ir pagaliau į penktą dieną įsidrąsinome prie sriubos paprašyti duonos, nes, matyt, jie pripratę valgyti be duonos, tačiau mums tai pasirodė labai keista. Visgi jaučiamės sotesni valgydami sriubą su duona. J
Po pietų visiems buvo užduota pabaigti, kitiems pradėti raštines užduotis: tvarkėme interviu, versdami juos į anglų kalbą, kūrėme savo ruošiamo žurnalo užbaigiamąjį straipsnį, pradžioje lietuvių kalba, jei tiks tuomet jau ir anglų kalba, rašėme dienoraštį i facebook‘e esančią grupę. Tačiau paguoda buvo ta, kad atlikę visus darbus galėjome išeiti į miestą. Vieni šia galimybe pasinaudojo ir išvaikščiojo visą miestą, kiti pasiliko, toliau dirbo neužbaigtus darbus, ėjo prie ežero, ar tiesiog užsiėmė tuo kuo norėjo.
Pasibaigus laisvam laikui visi pavlgėme vakarienę ir po jos susirinkome didžiojoje salėje, kurioje vadovas Zbignevas pamokino mus šokti miuziklo tipo šokį, buvo tikrai įdomu. Pasišokę ir sušilę pažaidėme dar vieną žaidimą, tuomet gavome užduotį susijusią su vertybėmis. Kiekvienas turėjome surašyti po keturias vetybes, kurias parodėme vieni kitiems, o tada per pusvalandį turėjome vieną išsirinktą vertybę pavaizduoti iš visokiausių salėje esančių priemonių, kai kurie naudojosi net kėdemis bei kolonomis esančiomis salėje. Vėliau mūsų darbai buvo eksponuojami, jautėmės tarsi tikroje parodoje. Tuomet įdomiausių kūrinių autoriai galėjo papasakoti ką pavaizdavo. Po viso šio užsiėmimo susirinkome aptarti reikalus susijusius su mūsų visų ruošiamu žurnalu bei visos dienos įspūdžius. Diena buvo tikrai puiki J