SKAUTAI KARALIUOSE ŠVENTĖ RUDENĮ

ruduo1
Print Friendly, PDF & Email

ruduo1Rodos, savaitgalį netrūko švenčių – penktadienis, spalio 3-ioji, yra Tarptautinė šypsenos diena, šeštadienis – pasaulinė gyvūnijos bei Šv. Pranciškaus diena, ir, žinoma, sekmadienis – tarptautinė Mokytojų diena. Rodos, tokiomis iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje nesusijusiomis dienomis būtų keistoka susitikti su dviem tuzinais nepažįstamų žmonių ir praleisti savaitgalį?

Vis dėlto, būtent taip padaryti nusprendė Vilkaviškio „Gražinos“ bei Kybartų „Kęstučio ir Birutės“ draugovių skautai. Tiesa, vieni kitus kai kurie jau pažinojome, tačiau kiekvienoje stovykloje sutinkti naujų žmonių ir patiri daug iki šiol nepatirtų įspūdžių.

ruduo2Šeštadienio rytą susirinkę Vilkaviškio Vaikų ir Jaunimo centre, kur renkasi Vilkaviškio skautai, jo kieme turėjome sueigos atidarymo rikiuotę. Po rikiuotės nieko nelaukę išžygiavome į VVJC patalpas Karaliuose (Karalių bendruomenės namų pastate), kur turėjome apsistoti. Žygis yra puiki terpė bendrauti, susipažinti su kito miesto skautais, ir, savaime suprantama, vykdyti slaptą skautų – žvalgų misiją, kurią gavo kiekviena skiltis (grupelė skautų, kurioje yra vidutiniškai 4-8 vaikai). Pasiekę kelionės tikslą aptarėme žygį, jo užduotis, mūsų laukusią programą bei visi kartu susikūrėme stovyklos taisykles, kurių stengėmės laikytis. Tuomet lauke darėme suneštinius pietus (juk skautas – brolis kitam skautui ir draugas artimui) ir tęsėme programą: skiltys ėjo į 5 skirtingas skautoramas (mokomuosius užsiėmimus) – mokėsi suteikti pirmąją pagalbą, sukrauti laužą, pasigaminti parašiutą iš kaštono ir krepšelio, viryklėlę iš skardinės bei mazgų rišimo subtilybių. Kadangi visi šie užsiėmimai truko ganėtinai ilgai, po jų jau buvome išalkę ir valgėme vakarienę. Tuomet mūsų laukė fotoprojektas bei vakaro laužas su vaidinimais, skautiškais žaidimais ir dainomis, be kurių neįsivaizduojama nei viena skautų sueiga ar stovykla.

ruduo4Sekmadienio rytą po „stiprios“ mankštos papusryčiavome ir turėjome dvasinę valandėlę – sugiedojome keletą giesmių bei „išsiuntėme laiškus sau į ateitį“ – įdomu bus paskaityti po pusės metų, ko tikėjomės iš savo skautiško gyvenimo dabar. Tada mūsų laukė masinis žaidimas ir fotoprojekto antroji dalis. Susirinkę į uždarymo rikiuotę, sutvarkėme patalpas, kuriose gyvenome (nes skautas privalo būti dėkingas tiems, kurie jam padeda), ir išžygiavome atgal, į Vilkaviškį, kur ir baigėme savo sueigą „Skautų ruduo“.

ruduo5Kybartų ir Vilkaviškio skautai nuo senų laikų glaudžiai bendradarbiavo, kartu važiavo į stovyklas ir patys organizavo bendrus skautiškus renginius (puikus pavyzdys galėtų būti tradicinė Jurginių sueiga). Tiesa, paskutinius kelerius metus tradicijų tęsti nepavyko, todėl itin džiaugiamės, jog galėjome vėl kartu susirinkti į bendrą stovyklą. Galbūt ir ji taps dar viena tradicija?

Skautai – puiki organizacija, mokanti jaunimą savarankiškumo, meilės gamtai bei žmonėms, pilietinio aktyvumo ir sąmoningo mąstymo. Jeigu norėtum prisijungti prie mūsų, kreipkis į  sesę Eglę el. paštu budryte_egle@yahoo.com ir padėsime atrasti skautavimo malonumą!!!


Įspūdžius Jums surašė: vyr. sk. sktn. Eglė Budrytė, VVJC metodininkė, skautų būrelio ir Vilkaviškio „Gražinos“ draugovės vadovė ir pat.sk. Gabrielius Zaveckas, Kybartų Kęstučio ir Birutės draugovių vadovas.

Už nuotraukas dėkojame s.v. Almantui Vilbikui