Dešimties VVJC mokinių grupė, lydimi neformaliojo švietimo mokytojos Irados Miltinienės ir metodininkės Eglės Budrytės, birželio 22 – 28 dienomis dalyvavo tarptautiniame jaunimo mainų projekte Lenkijoje, kurį finansavo Lietuvos – Lenkijos jaunimo mainų fondas. Dvišalis tarptautinis projektas vykdytas kartu su jaunimo grupe iš Varšuvos kultūros centro „Kadras“ (Lenkija).
Benas ir Tomas pasakoja apie pirmą projekto dieną (birželio 22, sekmadienį): „Šiandien (sekmadienį) atvykome į Olecką (Lenkijoje) ir sutikome mūsų draugus iš Varšuvos kultūros centro „Kadras“. Tuomet suvalgėme skanius pietus ir su mūsų projekto draugais lenkais ėjome į pliažą ant tilto, kur įvyko mūsų pirmieji užsiėmimai. Jų metu žaidėme įvairius žaidimus, susipažinome, sužinojome jų vardus, linksmai praleidome laiką. Vėliau keliavome į miesto centrą, kuriame gavome laisvo laiko apsižvalgyti. Tada grįžome į viešbutį valgyti vakarienės, o po jos prasidėjo kiti užsiėmimai – šokiai. Mūsų kolegės Austėja ir Milda visą grupę mokė šokių, nes projekto pabaigoje rengsime pasirodymą ir šokių flashmob‘ą. Tuomet aptarėme dienos įvykius, susikūrėme savas projekto taisykles, surašėme savo baimes ir norus šiame projekte. Tuomet dienos veikla baigėsi ir turėjome laisvą vakarą bendravimui. ”
Milda ir Justė apie antrąją projekto dieną (birželio 23, pirmadienį): „Pusryčių metu buvo švediškas stalas su plačiu maisto pasirinkimu, tad prisikirtome kaip reikiant. Nuo 10:00 mes vyko pirmasis užsiėmimas apie vertybes. Jo metu dideliame popieriaus lape surašėme mums (lietuvių grupei) reikšmingas vertybes, o tuomet turėjome pasirinkti tik 4, kurios jau asmeniškai kiekvienam buvo pačios svarbiausios. Po to mes padarėme namus ant žemės iš lipnios plėšomos juostos ir ieškojome artimų mums bei pačių reikšmingiausių vertybių. Paskutinis dalykas pirmąją veiklą – įvairūs tradiciniai šokiai. 14 val. pietavome. Antra veikla buvo teatro pratimai. Pagrindinis uždavinys buvo sukurti savo vaidinimą, susijusį su vertybių tema. Vidinimai buvo labai juokingi ir nuotaikingi. Lenkų grupės nariai išmokė mus keletą energingų šokių. Pavakarieniavome. Visi mes džiaugiamės, nes kavos aparatas pradėjo veikti. Po valgio išėjome prie ežero pasivaikščioti ir stebėjome ugnies teatro ir būgnininkų šou. Antrą dieną prabėgo greitai ir sklandžiai“
Austėja ir Rugilė prisimena antradienį (birželio 24) tarptautiniame projekte „JAK”: „Ryte valgėme labai skanius pusryčius : sumuštinius, dešreles ir kiaušinius. Buvo labai skanu! Vėliau mokėmės fotografijos teorijos pagrindų. Mes turėjome sukurti žodį „HOW“ iš visko, kas yra aplinkui mus (akmenėlių, lapelių, kriauklių, žolės…). Taigi mes turėjome „įjungti“ savo vaizduotę ir viską atlikti puikiai. Vėliau mes valgėme pietus. Pagrindinis patiekalas buvo lietuvių tradiciniai cepelinai, tiksliau vienas, tačiau pateiktas su salotomis. Po labai skanių pietų lietuviai ruošėsi savo šalies pristatymui, juk savo šalį pristatyti ne juokai. Ketvirtą valandą po pietų mes turėjome užsiėmimus apie diskriminaciją ir žmogaus teises. Mes turėjome pasitikėti vienas kitu žaisdami žaidimus ir spręsdami problemas. Žinoma, vėliau valgėme ir vakarienę.. Pats svarbiausias šiandienos užsiėmimas vyko aštuntą vakare, tai lietuvių vakaras, kuriame pristatėme savo šalį, kultūrą ir tradicijas. Ten mes pasirodėme puikiai, nes prezentacija visiems labai patiko – pasakojome, šokome, dainavome ir linksmai praleidom laiką su draugais iš Varšuvos.”
Karolis ir Martynas apie ketvirtąją (birželio 25, trečiadienį) projekto dieną pasakoja: „9:00 ėjome pusryčiauti, pusryčiai buvo labai skanūs. Po pusryčių turėjome laisvo laiko, po kurio ruošėmės penktadienio vakarui – baigiamajam projekto renginiui Olecko miesto aikštėje. 14:00 kaip visada turėjome pietus, po kurių turėjome fotografijos ir filmo kūrimo užsiėmimus. Po pietų turėjome progą maudytis viešbutyje esančiame baseine. Fotografijos užsiėmime darėme trumpą filmuką iš nuotraukų, kuriame pavaizdavome gyvenimo vertybes, naudodami vien rankas. Filmo kūrimo užsiėmimuose kiekvienas turėjome progą pajusti, ką reiškia duoti interviu – atsakėme į klausimus apie projektą. 20.30 buvome pakviesti “pasivažinėti traukiniu“ po Lenkiją – tai lenkų prisistatymas lietuviams. Buvo labai įdomu stebėti linksmą pasirodymą, kurtą filmuką apie Lenkiją ir dainuoti tradicines lenkų dainas. Po pristatymo dar visi drauge peržiūrėjome prieš keletą metu panašaus projekto metu lenkų ir lietuvių sukurtą filmą apie Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę, o tuomet turėjome dienos aptarimą.”
Augustė ir Paulius apie ketvirtadienį (birželio 26) tarptautiniame projekte Lenkijoje: „Ryte po puikių pusryčių mes turėjome veiklas , kurių metu repetavome penktadienio vakaro pasirodymą. Susiskirstę į grupes vieni fotografavosi, o kiti iš nuotraukų kūrė filmą ir dalyvavo jame. Tada mes pavalgėme skanius pietus. Ketvirtą valandą mes turėjome veiklą susijusią su projektais. Grupėse mes sugalvojome naują projektą ir po to pristatėme jį kitiems ir nubalsavome už geriausią idėją, o laimėtojai gavo prizą – ledų iš Lenkų grupės vadovo Zbigniew. Taip pat mes valgėme skanią vakarienę , kurios maistas buvo panašus į lietuvių virtuvę – tai bulviniai blynai. Po vakarienės mes ėjome į lauką į Olecko centrinę aikštę repetuoti ir paruošti savo penktadienio pasirodymą. Ten mes radome gerą vietą, pasikartojom šokį ir kitus pasirodymus. Kai grįžome i viešbutį darėme pakvietimus Olecko žmonėm į pasirodymą, kuris vyks penktadienį. Mes dirbome greitai ir su muzika – vieni piešė žmogeliukus, kiti rašė tekstą, tad greitai baigėme.”
B
enas ir Tomas prisimena priešpaskutinę dieną projekte (birželio 27, penktadienį): „Penktadienis. Kaip ir kiekvieną rytą pradėjome nuo atsikėlimo ir pusryčių. Maistas buvo labai skanus. Po pusryčių prasidėjo pirmoji šiandieninė veikla, kurioje žaidėme žaidimus. Žaidėme kažką panašaus kaip sugedusį telefoną, bet vietoj kalbėjimo, piešėme vieni kitiems ant nugaros figūras. Paskui repetavome savo pasirodymą. Tada keliavome prie ežero į paplūdimį, kur nepraleidome progos paplaukioti baidarėmis, bei šokti nuo tilto į vandenį. Ir ėjome valgyti pietų. Po pietų turėjome laisvą laiką, kurio metu ėjome į miestą. Grįžę dar valandą parepetavome savo pasirodymą, ir ėjome dalinti kvietimų į mūsų pasirodymą aikštėje. Žmonės draugiški, mielai priėmė kvietimus. Na o tada, pagaliau, mūsų pasirodymas! Viskas, manom, vyko sklandžiai. Pasirodymo metu šiek tiek išalkome, taigi po jo grįžome pavakarieniauti. Po vakarienės vėl ėjome į salę šiek tiek pašokti, ir išsiaiškinome savo slaptuosius draugus. Ir šiąnakt leido mums nemiegoti, turime visą naktį!“
Milda ir Justė apie paskutinę, jau išvykimo, dieną (birželio 28, šeštadienį): „Kaip ir visada pusryčiavome 9 valandą. Po to visi ėjo į kambarius susipakuoti savo daiktų. Turėjome maždaug valandą iki išvykimo, taigi nusprendėme eiti pasivaikščioti po Olecką paskutinį kartą. Sunkiausia dalis buvo atsisveikinimas. Mes tikrai susiradome naujų draugų ir esame labai dėkingi už galimybę būti šio projekto dalimi.
Daugiau akimirkų rasite nuotraukų galerijoje