Norėčiau, kad žmonės būtų lengvesni – ne kūno mase, o psichikos sandara. Tada bendrauti ir vieniems kitus suprasti būtų paprasčiau. Deja, žmonės sudėtingi.
Savo įvairialypį, susiraizgiusį, gilų kaip visata su juodąja skyle vidinį pasaulį žmonės slepia po visuomenei priimtinomis kaukėmis. Deja, pati tų kaukių turiu daugiau nei galiu atpažinti. Naudoju jas iš įpročio, kartais sąmoningai siekdama prisitaikyti, naudoju, kai norisi paslėpti tamsų, purviną, baimėmis ir pykčiu išvagotą sielos turinį, arba dėl vienadienės pramogos. Kaukės apgaulingos – išorėje gražios, iš vidaus – padengtos asmenybę iki kaulų graužiančia siera. Kaukės įkalina, o nepasiekdama dienos šviesos ir šviežio oro siela pūva. (Greta Griškaitytė.)
