Kai ryte lietus pylė kaip iš kibiro, dvejojome, ar vykti į ekskursiją, kur veiksmas numatytas tik atviroje aplinkoje… Taip ir kai kurių jaunuolių noras vykti lietuje ištirpo. Tačiau džiaugiamės, kad nepasidavėme dangaus žaidimams ir išvykome į Sudargo piliakalnius bei Vaiguvos upę-gatvę.
Nors pirmiausiai mus pasitiko negailestingai plaukus šiaušiantis vėjas, nusileidus nuo kalno viskas atrodė daug ramiau ir buvo netgi karšta. Įamžinome J. D. Selindžerio romanui skirtą skulptūrą, žemyn-aukštyn-žemyn-aukštyn kopėme stebėdami stirnas, vabalus, paukščius… Nors Joninės jau praėjo, vis dar pynėme vainikus, gynėmės nuo gigantiškų tranų.
Vėliau važiavome į Plokščius, kur palei Vaiguvos upę-gatvę apžiūrėjome galeriją, vietinių gyventojų meno dirbinius sodybose, gėrėjomės galingos povo uodegos grožiu, radome žemuogių, pasiskynėme šeivamedžio žiedų. Pažintinis takas dalį grupės nuvedė iki piliakalnio, kita dalis pasiekė ir Šventaduobę.
Diena tikrai buvo pilna veiksmo, vaizdų akims paganyti bei žmonių, su kuriais malonu pabendrauti.
