Šiandien diena prasidėjo labai neįprastai… Mūsų projektą aplankė šventė – vienos iš prokjekto dalyvių – Idos – gimtadienis. Ir ne bet koks, o 18-asis. Tad rytas buvo kupinas staigmenų. Vieni išgirdę anksti ryte skambančias dainas susisgribo, kad galbūt pramiegojo pusryčius, kiti su pykčiu laukė, kol viskas pasibaigs, o likusieji džiaugėsi švente ir sveikino jubiliatę. Idai ir visam kolektyvui teko išklausyti sveikinimus net trimis kalbomis: anglų, lietuvių ir lenkų, Buvo labai įdomu klausyti, kaip skamba sveikinimai ne gimtąja kalba.
Po neramaus ankstyvo ryto visi susirinko prie pusryčių stalo. Visi projekto dalyviai buvo neįprastai tylūs: kas neišsimiegojęs, kas pavargęs nuo daugybės darbų, tačiau skaniai papusryčiavę visi išsibudinome ir pralinksmėjome. Žinoma, džiaugtis buvo kuo, nes birželio 23 diena yra šventė ne tik lietuviams, bet ir lenkams. Tuo tarpu, kai lietuviai mini Jonines, Lenkai mini Šv. Pavelo šventę. Visi projekto dalyviai turėjo galimybę sudalyvauti šventėje, kuri vyko Olecko centre esančioje bažnyčioje. Ir ne tik sudalyvauti, bet ir stebėti labai iškilmingą procesiją aplink visą centrinę aikštę bei padaryti keletą fotografijų namiškiams.
Po iškilmių laukė trumputė valandėlė poilsio. Visi turėjome galimybę nors trumpai atsipalaiduoti paplūdimyje ir pasimėgauti vandens teikiamais malonumais. Kas norėjo, galėjo išbandyti savo drąsą bei pasiryžimą šokinėjant nuo tramplyno. Žinoma, ne kiekvienas pasiryžo išbandyti savo jėgas, bet patys drąsiausieji negailėjo savęs ir buvo pasirengę išbandyti viską. Na o tie, kurie pabijojo ekstremalių pojūčių, galėjo tiesiog pabraidžioti ar pasimegauti saule.
Gaila, bet mūsų linksmybes nutraukė pietūs… Nors ir nenorėdami palikti paplūdimio, skubėjome į viešbutį, nes žinojome, jog po valandos mes vėl galėsime čia sugrižti. Šįkart veikla buvo kiek kitokia – aktyvesnė. Turėjome galimybę išbandyti vandens dviračius, o tie, kurie nenorėjo plaukioti, galėjo išmėginti savo jėgas paplūdimio tinklinio aikštelėje. Gal ir negražu girtis, tačiau lietuviai yra lietuviai, bet kokia kaina pasiryžę išplėšti pergalę. Smagu, kad ir šį kartą mums tai pavyko!!!
Po visų pasilinksminimų turėjome pusę valandos pasiruošti portretinei fotosesijai. Kiekvienam projekto dalyviui buvo suteikta galimybė pasijusti modeliu ir Zbignevo dėka gauti gražų portretą. Žinoma, nuotraukų buvo begalės, tačiau iš jų teks atsirinkti tik pačias gražiausias ir tik gerai pakoregavus galėsime matyti rezultatus.
Vakaras, kaip ir visa diena, buvo labai linksmas ir kupinas naujų potyrių. Mums, lietuviams, teko mokytis lenkiškos dainelės. Teko nusivilti, nes ne viskas pavyko taip, kaip norėjosi… Labai sunku buvo laužyti liežuvius, tad apsiribojome pritariamuoju vaidmeniu. Taip pat teko dainuoti ir lietuviškas dainas, tad galėjome atsigauti ir pasijausti pranašesniais.