Birželio 19d.

Print Friendly, PDF & Email

Diena prasidėjo nuo gardžių pusryčių. Galėjome valgyt tiek kiek akys matė, tačiau pilvai neleido. Iškart papusryčiavę rinkomės konferencijų salėje. Kad taptume žvalesni ir pasiruoštume darbui, žaidėme judrų žaidima, po kurio visi tapome žvalesni. Tada vadovas Zbignevas mus supažindino su fotografijos subtilybėmis: mokė, kaip fotografuoti žmogaus portretą, aiškino pagrindinius taškus,apšvietimo būdus, supažindino su pagrindinėmis taisyklėmis.

Susipažinę su taisyklėmis gavome užduotį nufotografuoti savo kaimyno portretą ir vieną iš jų kaip pavyzdį aptarėme. Labiau išanalizavę nuotrauką supratome kokių klaidų reikia vengti ir gavome šiektiek sunkesnę užduotį, buvome išsiųsti į lauką, kur turėjome nufotgrafuoti keturis portretus ir penktą atspindintį žmogaus pomėgį, laikantis visų taisyklių.  Turėjome galimybę pasinaudoti apšvietimo priemonėmis, kurias naudoja tikri profesionalai. J Kiekvienas šią užduotį atlikome labai rimtai, stengėmis pagauti žvilgsnį,emociją, kad nuotraukos atrodytų kuo kokybiškiau. Po pusvalandį trukusios užduoties grįžome į konferencijų salę. Kol vieni kėlė savo penkis portretus į kompiuterį, kiti turėjo apdailint savo „ pašto dėžutę“ į kurią kiekvienas projekto dalyvis galės parašyt savo nuomonę, palinkėjimą, i apie tam tikrą žmogų.

Prisiminėme vakar išmoktą belgišką šokį ir buvom paskirstyti į tris grupes, kuriose aptarėme ir užrašėme interviu klausimus, kuriuos užduosime penkiems įdomesniems Olecko gyventojams. Likusį laiką iki pat pietų vadovas Zbignevas įvertino mūsų padarytas nuotraukas, pasakė jų pliusus ir minusus. Kai kurie pasijuto tikrais profesionalais.

Pietumis likome patenkinti, gavome daug ir skaniai. J Pasistiprinę visi išėjome į Olecko centrą ten vyko šventė, kurioje išsiskyrėme į skirtingas grupeles ir veikėme kas ką norėjome. Vieni dalyvavo šventėje, kiti ėjo prie netoliese esančio ežero, dar kiti tiesiog vaikščiojo po miestą.

Parėję buvome pavaišinti netradiciška vakariene – koldūnų su vaisiais: vyšniom, bananais, obuoliais. Nežinome kaip draugams lenkams, bet  mes likome patenkinti. Po vakarienės visi vėl susirinkome konferencijų salėje, kurioje buvome išmokinti dar kelių naujų šokių: Varšuvos miesto folkloro šokis, kitas Bachata, prieš kurį merginos vaikinams nupiešė ispaniškus ūselius, o vaikinai merginas papuošė apgamais. ;D Šis šokis atėmė daug jėgų, todėl prisėdome ir pradėjome rimtai dirbti. Pasiskirstėme į dvi grupes, viena buvo atsakinga už projekto platinimą internete, kita už žurnalo leidimą. Grupėse pasiskirstėme pareigas ir rytojaus darbą.

Atlikę visus darbus aptarėme dieną,įspūdžius ir atsisveikinę ėjome miegot. Saldžių sapnų. J