Vilkaviškio skautai (VVJC programa „Išgyvenimas skautaujant“, Vilkaviškio „Gražinos“ draugovė, vad. E. Budrytė-Vilbikė) gruodžio 3 dieną vyko į skautišką ekskursiją Vilniuje. Išvykę labai anksti, apie 7 ryto, Vilniuje buvome apie 10 val., kur iš karto skubėjome į susitikimą su S. Nomeda Bepirštyte, skautiškos veikos Vilkaviškyje atkūrimo iniciatore, ir br. skautininku kunigu Antanu Saulaičiu, su kuriuo susitikti yra didžiausia kiekvieno skauto garbė.
Kunigas Antanas Saulaitis SJ – kunigas jėzuitas (SJ), pedagogas, rašytojas, daugelio katalikiškų ir skautų leidinių bei vadovėlių autorius, aktyvus ilgametis JAV lietuvių visuomenės veikėjas ir ilgametis išeivijos lietuvių dvasinis ganytojas, Šv. Jonų bažnyčios Vilniuje vicerektorius, misionierius Pietų Amerikoje, buvęs Palaimintojo Jurgio Matulaičio lietuvių katalikų misijos Čikagoje vadovas, aktyvus skautas ilgus metus dirbęs skautų ir jaunimo stovyklose Amerikoje, Brazilijoje bei Lietuvoje. Labai džiaugiamės, kad jis mums skyrė keletą savo valandų. Savo susitikimą su broliu skautybėje Antanu pradėjome pirmosios ir seniausios barokinės bažnyčios Lietuvoje – šv. Kazimiero bažnyčios – apžiūrėjimu. Brolis Antanas puikus pasakotojas ir gidas, aprodė bažnyčią, rūsius, net nuvedė į slaptas kertelės apžiūrėti Vilniaus panoramą, parodė savo sukauptą įvairiausių knygų kolekciją. O tuomet visi susėdome pasiklausyti jo pasakojimų apie lietuvių misijas Pietų Amerikoje, kur jis pademonstravo skaidres, papasakojo apie vietinių indėnų gyvenimą, misijos niuansus, gyvenimą Amazonės džiunglėse, parodė čionykščių gyventojų rankų darbo dirbinius, džiovintą smauglio odą ir kitus objektus, papasakojo apie Pietų Amerikos ir JAV skautų gyvenimą ir stovyklavimą, ir kiekvienam įteikė po dovanėlę. Tikrai džiaugiamės susitikę su šiuo ypatingu žmogumi. Po susitikimo s. Nomeda bus palydėjo į Lietuvos skautų sąjungos būstinę (tai organizacija, į kurta tarpukariu, Vilkaviškio skautai priklauso kitai – Lietuvos skautijos organizacijai), kur susipažinome ir prisiminėme su skautų judėjimo pradžia Lietuvoje, tų metų veiklos niuansais, organizacijos struktūra, skautiško judėjimo atkūrimo veikla, skautiškų organizacijų gausa Lietuvoje. Po išsamaus s. Nomedos pasakojimo skubėjome papietauti, o po labai sočių pietų visi ekskursijos dalyviai buvo suskirstyti į grupeles po keturis ir per pora valandų vadovaudamiesi žemėlapiu turėjo atlikti nurodytas užduotis: turėjo aplankyti Aušros vartų koplyčioje esantį Dievo Motinos paveikslą, sužinoti, kas yra votos; aplankyti Vilniaus arkikatedros šv. Kazimiero koplyčią ir sužinoti, kuo ypatingas Lietuvos skautams yra šv. Kazimieras; užlipti ant Gedimino kalno; aplankyti Pinigų muziejų, Užupio Angelą, Bernardinų sodą, šv. Onos bažnyčią; sukurti eilėraštį; suskaičiuoti Vilniaus rotušės kolonas ir t.t. Atlikę užduotis visi kartu pasigrožėjome Vilniaus miesto kalėdine egle ir savo ekskursiją užbaigėme Vilniaus akropolio prekybos centre, kur greitesnis dar spėjo ir kalėdinių dovanų namiškiams nupirkti. Grįžome kiek pavargę, bet pilni įspūdžių ir puikios nuotaikos!
