Tarptautinis projektas "Aš renkuosi veiklą"

Liepos 10d.

Spausdinti
( 1 Balsas ) 
Sukūrė Pirmadienis, 26 gruodžio 2011

(Sekmadienis, paskutinioji projekto diena...) 

     Po neramios ir mažai užsimerkti akims leidžiančios nakties išaušo sekmadienio rytas.  Visa savaitę dirbome išsijuosę, tad visi nusipelnėme keltis bent jau trumputę valandėlę vėliau nei įprasta. Rytas buvo saulėtas... Švelnus vėjo gūsis atnešė šviežiai pjaustytos dešros bei duonos kvapą. Visi be žodžių supratome...laikas pusryčiauti...tik deja jau paskutį kartą... L

       Sekmadienio užsiėmimai prasidėjo lauke. Visi vis dar truputėlį apsnūdę sustojome į didelį ratą... taip ir prasidėjo net ir labiausiai apsimiegojusius išjudinančios „Žirgų lenktynės“.  Nors šis žaidimas ir trumpas, tačiau linksmas ir visiems paliko gerą įspūdį. Vėliau, kaip ir visada, visi susirinkome konferencijų salėje. Ten projekto dalyviai gavo įdomią užduotį. Visi turėjo galimybę pabandyti, pagal visas taisykles tvarkingai parašyti savo europass CV. Tai buvo įdomi patirtis projekto dalyviams, nes daugelis net nenumanė, kaip rašoma CV, nors ir žinojo, kad anksčiau ar vėliau jiems reikės tai daryti, norint susirasti darbą. 

        Po CV rašymo buvo laisvas laikas. Šią valandėlę galėjome išnaudoti savo nuožiūra. Daug kas ėjo žaisti tinklinį, krepšinį, matėm, kad buvo ir rašančių graudžius atsisveikinimo laiškus. Ši valandėlė prabėgo labai greitai. Visi nedidelėmis grupelėmis vėl rinkomės į restoraną, nes buvo pietų metas. Daržovių sriuba...vištiena su bulvėmis bei įvairiomis salotomis....mmmmm....kaip buvo skanu!!! J Na o po skanių pietų aišku reikia truputėlį pailsėti ir leisti skrandžiams kokybiškai atlikti savo darbą. Bet neilgai...nes visų jau laukė kanoja, baidarė bei keletas vandens dviračių. Tad visi susiskirstę kas po du...o kas ir mažomis grupelėmis, skubėjome į linksmybes prie ežero. Iš pradžių buvo planuojama daryti sporto varžybas, bet beveik niekas jau  nebeturėjo tam jėgų, taigi daug kas toliau spalvino, dekoravo savo palaidinukes.

        Laikas bėgo labai greitai...ne, jis nebėgo...jis tiesiog skriejo nesigailėdamas mūsų. Laikrodžiai jau mušė 19 valandą vakaro. Metas vakarieniauti. Visi krykštaudami bei saulės apskrudintais skruostais, sugužėjome į mums valgyti skirtą salę restorane. Virėja(s)  šįkart ypatingai dėl mūsų pasistengė. Kibinai tiesiog tirpo gerklėje maloniai nuteikdami gomurį. J Priekaištų neturėjo nei vienas.

        Laikas vis seko...ir seko... Dienos apibendrinimą pakeitė viso projekto įvertinimas, nes jau buvo paskutinis vakaras kartu... Liūdna... Nukabinome pirmąją dieną ant popierinių marškinėlių, šortų bei kojinių užrašytus lūkesčius ir baimes. Perskaitėme paskutinius slaptojo pašto laiškus, kuriuose išaiškėjo slaptieji gerbėjai ir gerbėjos J. Oi kiek buvo netikėtumų. J Vėliau susiskirstę į moteriškas ir vyriškas grupes kalbėjomės apie kitų metų projektą, kuris tikriausiai vyks Čekijoje. Išrinkome keletą projekto temų, išsakėme savo lūkesčius bei visi vienbalsiai nusprendėme, kad projektas turi būti ilgesnis. J ... O kad mūsų norai Dievui, ar tiems kurie patvirtina projektus, tiesiai į ausį. J

        Nesuvaldomai artėjo naktis...paskutinė naktis L. Nei vienas nė nemanė eiti miegoti, nes mūsų mylimi partneriai – draugai čekai privalėjo išvykti naktį, o danai anksti ryte. Tad stengėmės išnaudoti kiekvieną minutę ar net sekundę būdami kartu. Dainavome, žaidėme, juokavome, kalbėjomės žiūrėdami vieni kitiems į akis, lyg stengdamiesi kuo tiksliau į savo atmintį įrašyti kiekvieno veido bruožus ar balso toną..

        Jau metas...pasakė į salę atėjęs čekų grupės vadovas Tomas. Galvoje sukosi klausimas... kodėl... kodėl taip trumpai... Ir štai jau paskutinės nuotraukos...paskutiniai apkabinimai, daug ilgesni ir stipresni nei įprastai...bei pažadai, kad būtinai susitiksime kitais metais. Paskutiniai papokštavimai įlipus į jų autobusą ir žodžiai, kad išvažiuosime kartu....

           Išlydėję čekus visi baigiame krautis daiktus. Akys pačios merkiasi...nežinia ar dėl nuovargio... ar dėl liūdesio... o gal dėl abiejų priežasčių iš karto... stovyklavietėje mirtina tyla... tik staiga tą tylą sudrumsčia žadintuvas... ak... ir vėl... ir vėl metas atsisveikinimams.

         Rytas vėsus...visi apsimuturiavę laukiame autobuso. Autobusas, kuris turėjo vežti draugus danus ir mus į Vilniaus oro uostą vėlavo beveik valandą... piktas vairuotojas sumurma... “nesusipratimas“. Autobusas iš stovyklavietės „Viktorija“ pajudėjo apie 6 valandą ryto... deja į Vilnių važiuoti galėjome ne visi... tad atsisveikinimas labai greitai vyksta tiesiog autobuse... paskutiniai apsikabinimai... paskubomis ištariami žodžiai... „iki pasimatymo“... „iki pasimatymo kitais metais“... „aš tavęs pasiilgsiu“...

        O tuo tarpu danų grupė skubiai lekia siaurais keleliais oro uosto link, laiko labai nedaug... tačiau šiaip nekaip, pavyksta laiku pasiekti Vilnių ir oro uostą... Palydėjus juos iki apsaugos posto, supratom, kad projektas jau tikrai baigtas... Liko tik nuostabūs prisiminimai, naujai surasti draugai ir viltys pasimatyti kitais metais... J

Liepos 9d.

Spausdinti
( 1 Balsas ) 
Sukūrė Pirmadienis, 26 gruodžio 2011

(Šeštadienis, šeštoji projekto diena)

          Rytas prasidėjo kiek ankščiau nei įprasta, nes turėjome išvykti į Rumšiškes ir Kauną. Kelionė visiškai neprailgo, nes praėjus šešioms dienoms visi labai susibendravo ir autobuse smagiai leido laiką. Nuvykus į Rumšiškes mūsų laukė užsiėmimai, kurių metu galėjome rinktis, ar dirbsime su gintaru, ar su žvakėmis. Susidarius dviem grupėms, išsiskirstėme į savo darbo vietas. Pirmoji grupė dirbo su gintaru: gamino įvairius pakabukus savo rankomis ir galėjo juos pasiimti namo. Buvo labai įdomu, nes kiekvieno padarytas pakabukas buvo originalus ir turėjo savo prasmę, visi darbo vietą paliko su šypsenomis veiduose ir naujais aksesuarais ant kaklo. Antroji grupė gamino žvakes iš natūralaus vaško. Buvo labai įdomu klausytis apie vašką, iš ko jis gaminamas ir kam buvo naudojamas senovėje. Išklausę trumpą pasakojimą, ir pasiruošę virveles, kurios išvaškuotos buvo žvakės pagrindas, pradėjome lieti žvakes iš karšto vaško. Po užsiėmimų, pasivaikščiojome po lietuvių liaudies buities muziejų. Linksmai ir turiningai praleidus laiką Rumšiškėse sulipome į autobusą ir keliavome į Kauną.

         Išlipome prie Kauno pilies, trumpai ją aplankę, ėjome senamiesčio link. Stabtelėjome prie Kauno rotušės ir grožėjomės vykusiomis vestuvėmis, taip pat užsukome į Ryšių muziejaus vidinį kiemelį, sustojome prie Perkūno namo ir apsilankėme Vytauto bažnyčioje. Pavalgę sočius pietus galėjome rinktis, ar eiti pėsčiomis ir apžiūrėti Kauną, ar autobusu vykti į „Akropolio“ prekybos centrą. Pasivaikščioti po Kauną pasirinko visa čekų grupė, o jiems miestą trumpai aprodė vadovės Eglė ir Svajūnė: pasivaikščiojo senamiesčio Vilniaus gatve, apsipirko suvenyrų, apžiūrėjo senosios prezidentūros pastatą ir parkelį, kur čekų vyrukai labai noriai fotografavosi su tarpukario Lietuvos prezidentais. Taip pat ši grupė stabtelėjo prie Kauno muzikinio teatro, Kauno savivaldybės bei Vytauto Didžiojo paminklo ir Karo muziejaus, stebėjo gatvės krepšinio turnyrą. Tuo tarpu visi kiti laiką linksmai leido prekybos ir laisvalaikio centre „Akropolis“ - kas apsipirkinėjo, kas šiaip vitrinas apžiūrinėjo. Visi kartu susirinkę dalijosi šiltais įspūdžiais, nuotykiais ir apžiūrinėjo pirkinius. Į Vištytį grįžome vėlokai, dėl to iškart sėdome prie vakarienės stalo. Po slaptų laiškų skaitymo ir dienos aptarimo šįvakar mūsų laukė filmas, kuris buvo puikus šios intensyvios dienos užbaigimas.

Liepos 8d.

Spausdinti
( 1 Balsas ) 
Sukūrė Pirmadienis, 26 gruodžio 2011

(Penktadienis, penktoji projekto diena)

          Diena prasidėjo nuostabiai, turėjome puikius pusryčius. Po to sekė užsiėmimas, kurio metu mišriose grupėse turėjome pristatyti savo sugalvotą filmą, panaudodami gautą gaudami kokį nors kostiumą ir kitas priemones. Ši užduotis paliko neišdildomus įspūdžius, nes galėjome pasijausti kaip aktoriai, filmo režisieriai ar kiti svarbūs personažai. Taip pat užduotis skatino kūrybingumą, fantaziją ir bendravimą. Įdomu buvo stebėti bei vertinti kitų grupių filmų pristatymus. Pabuvę „kino teatre“ užsiėmėme aktyvia veikla- žaidėme žaidimą „Pilys“. Pasiskirstėme į keturias grupes ir pradėjome lauko žaidimą, kurio metu stengėmės sugauti priešininkus (vieną iš keturių grupių) bei apsisaugoti patys. Nors žaidimas pareikalavo daug fizinės ištvermės, jis visiškai neprailgo ir visi norėjo pakartoti jį dar kartą. Taip ir padarėme. Po žaidimo visi jautėmės laimingi ir galėjome pailsėti, kadangi turėjome šiek tiek laisvo laiko.

       Atsikvėpę nusprendėme pažaisti krepšinį bei tinklinį. Sudarėme mišrias grupes, kurių dėka mes turėjome dirbti kaip tikra komanda, nepaisant kalbos barjero ,nuomonių, bei įgūdžių. Po fizinių užsėmimų jėgas padėjo atgauti sotūs ir skanūs pietūs.

        Pavalgę pietus su džiaugsmu ir nekantrumu laukėme mūsų draugų iš Čekijos paruoštų žygio bei jo metu vykusių.. Mūsų kolegos mus nustebino, kadangi buvo pasirinkta įdomi tema: žygis buvo paremtas aktualia šiuolaikinio pasaulio problema: „Mes ne vieni ir šiame pasauly esame nesaugūs“. Mums labai patiko visos užduotys ir jų pateikimas, taip pat galėjome pasijausti kaip tikrame  mūšio lauke, prisitaikyti prie įvairių situacijų. Mums teko susipažinti su Morzės abėcėle, užkurti laužą, žudyti priešus, suteikti medicininę pagalbą sužeistam žmogui, sugauti priešą ir kita. Laikas atliekant užduotis tarsi bėgte prabėgo. Grįžus ėjome valgyti vakarienės, o po jos kaip visada aptarėme dieną ir skaitėme slapto pašto laiškus. Po to ėjome ruoštis naktiniai žygio daliai, kurią taip pat organizavo mūsų draugai iš Čekijos. Žygis buvo įdomus, nes turėjome vykdyti nurodymus, kuriuos įšifravome laisvo laiko metu. Buvo truputį baisu, bet nesijaudinom, nes kiekviename punkte buvo tam tikros nuorodos, o jų vedami pasiekėme tikslą ir įvykdėme gautas užduotis. Nors, kai žygis baigėsi buvo vėlyva naktis, visų džiaugsmas ir įspūdžiai užgožė nuovargį.

Liepos 7d.

Spausdinti
( 1 Balsas ) 
Sukūrė Pirmadienis, 26 gruodžio 2011

(Ketvirtadienis, ketvirtoji projekto diena.)

        Diena prasidėjo nuo skanių pusryčių, o po jų visi išsiruošėme į Vilkaviškį. Mūsų autobusas sustojo prie Vilkaviškio darbo biržos, kur apsilankę kartu su partneriais galėjome sužinoti, kokios yra įsidarbinimo galimybės Lietuvoje. Buvo labai puiku, informacija buvo pateikta labai produktyviai, jos nebuvo per daug. Po darbo biržos mes visi turėjome šiek tiek laisvo laiko, o partneriai galėjo trumpai apžiūrėti mūsų miestą ir užsukti į parduotuves. Pietavome kavinėje „Pegasas“ - pietūs buvo labai skanūs, aptarnavimas buvo labai geras ir maistas buvo be galo sotus, niekas nesiskundė maisto kiekiu. Partneriai turėjo galimybę paragauti mūsų tradicinio maisto: cepelinų ir šaltibarščių.

        Po nepakartojamų pietų prasidėjo žygis po Vilkaviškį - buvo be galo smagios ir įdomios užduotys, bet mūsų partneriams nebuvo labai paprasta įvykdyti tas užduotis, tačiau miesto nepažinimas nesustabdė, jie be galo stengėsi įvykdyti visas užduotis. Bet karštis.. Visą dieną buvo neapsakomas karštis, kuris tikrai atėmė jėgas, bet saulė taip pat nesustabdė mūsų. Paskutiniame punkte mūsų laukė autobusas, kuris mus nuvežė prie Paežerių dvaro, kur pasigrožėję dvaro ansambliu, visi projekto dalyviai nusifotografavome bendroje nuotraukoje. Atgal į stovyklavietę važiavome per Kybartus, o pakeliui sustojome prie Vištyčio akmens. Ten mes galėjome taip pat nusifotografuoti. Sugrįžome į stovyklavietę vakarienei. Pavalgėme vakarienę, aptarėme visą dieną, perskaitėme slaptojo pašto laiškus. Po to galėjome pasirinkti, kur praleisti likusią šio vakaro dalį: vieni demonstravo savo vokalines galimybes vykusiame karaokės vakare, o kitų laukė puikiai parengta lauko pirtis, kurioje įsikaitinus atsigaivinti buvo galima bėgti tiesiai į ežerą.

Liepos 6d.

Spausdinti
( 1 Balsas ) 
Sukūrė Pirmadienis, 26 gruodžio 2011

(Trečiadienis, trečioji  projekto diena.) 

        Ryte susirinkome pusryčiauti. Buvo labai malonu išlipus iš lovos gauti puodelį karštos arbatos ar kavos. Po pusryčių vyko bendra veikla, kurios metu žaidėme įvairius nuotaikingus žaidimus. Peržiūrėjome nacionalinių grupių paruoštus namų darbus – jaunimo įsidarbinimo galimybių pristatymą savo šalyje. Vėliau mišriose grupėse kalbėjome apie asmeninę darbo patirtį, svajonių profesiją bei kokių savybių reikia norint būti geru darbuotoju vienoje ar kitoje šalyje. Nors sužinoję, kiek laiko truks rytinė veikla, mes išsigandome ir susirūpinome, ar turėsime ką veikti, tačiau laikas praėjo labai turiningai ir nei trupučio neprailgo.

        Po skanių pietų visi kartu peržiūrėjome dar iki projekto pasiruoštą užduotį – filmus, kurtus nacionalinėse grupėse „Mano diena“. Visi trys filmai buvo labai įdomūs, o po jų laukė dar viena užduotis – naujose grupelėse, kurias sudaro skirtingų šalių atstovai, mums teko sukurti laikraštį apie darbą, naudodamiesi įvairių žurnalų iškarpas, spalvotą popierių ir kitas priemones. Darbo metu turėjome pertraukėlę, kurios metu spėjome užkąsti batono su šokoladiniu kremu. Netrukus laikraščiai buvo pabaigti ir turėjome progą išrinkti geriausią ir už jį balsuoti. Buvo įdomu ir šiek tiek baisu laukti, kaip bus įvertintas tavo komandos kūrinys, tačiau visi darbai buvo šaunūs ir atspindėjo temą.

      Nors oras buvo nepalankus, tačiau po suplanuotos veiklos gautą laisvą laiką praleidome nameliuose, bendraudami su kitų šalių jaunimu. Dar tik antra diena, tačiau spėjome susirasti naujų draugų ir bendraminčių. Pagerėjus oro sąlygoms žaidėme tinklinį, krepšinį ir kitus žaidimus.

        Šiandien yra tarptautinė bučinių diena, taigi vadovai sugalvojo žaidimą „Žudikas“, kurio metu reikia pabučiuoti žmogų, kurį išsitraukėme – o jis pabučiuotas „miršta“. Šis žaidimas trunka dvi dienas, taigi sunku atspėti, kada būsi užkluptas ir pabučiuotas. Buvome susikaupę, nes reikėjo stebėti žmogų, kuris parašytas tavo lapelyje. Labai netikėta, kai kažkas pribėga ir tave pabučiuoja, arba padaro tai apgaulės būdu.

        Po kasdienio slaptų laiškų rašymo ir dienos įvertinimo 21.00 visa lietuvių grupė prisijungė prie Liepos 6-osios dienos akcijos ir užgiedojo himną.

      Paskutinis dienos užsiėmimas buvo diskoteka. Mintis apie diskoteką patiko, bet kadangi daugelis nedrįso eiti šokti arba buvo pavargę po dienos darbų, šokių salė greitai liko tuščia. Nors šokiai truko trumpai, nuotaika buvo labai gera, ypač lietuvių.

Daugiau straipsnių...

  1. Liepos 5d.
  2. Liepos 4d.
Copyright 2011 VVJC - Įspūdžiai. All Rights Reserved.
Joomla themes by Hostgator coupon