Tarptautinis projektas "Face to Face"

Birželio 25d.

Spausdinti
( 1 Balsas ) 
Sukūrė Pirmadienis, 26 gruodžio 2011

Kad ir kaip bebūtų liūdna, šiandien projektas baigėsi ir reikia važiuoti namo, palikti naujai surastus draugus. Rytas šiandien slogus.. Atsikėlę pavalgėm pusryčius, pradėjom tvarkyti savo kambarius ir salę. 11 valandą atsisveikinom su pirmaisiais išvykstančiais lenkais, kiti išvyko vėliau. Susikrovę daiktus bei susitvarkę laukėme ir savo kelionės namo – kas ėjo apsipirkti, kas žiūrėjo Simsonus, kas šiaip snūduriavo koridoriuje. Sudiev Olecke! Sudiev nauji draugai! Mes dar būtinai susitiksime!

               Dabar mes jau namuose, o širdyse ir mintyse išliks nuostabūs atsiminimai iš šio projekto – buvo tikrai nepakartojama!

Birželio 24d.

Spausdinti
( 1 Balsas ) 
Sukūrė Pirmadienis, 26 gruodžio 2011

         Ryte visi atsikėlėme užmiegotomis akutėmis, tačiau pasiruošę naujiems įspūdžiams. Pavalgę gardžius ir sočius pusryčius, susirinkome konferencijų salėje. Ten žaidėme įdomius žaidimus, kurie padėjo mums suprasti kas yra diskriminacija ir kaip jaučiasi diskriminuotas žmogus. Taip pat turėjome įdomų ir naudingą užsiėmimą – kiekvienas turėjome parašyti 10 savo gerųjų savybių ir jas užsiklijuoti kur tik norime, o vėliau užrašę tiek pat gerųjų savybių turėjome jas užklijuoti ant savo draugų. Šio užsimėmimo taip pat sukūrėme Lietuvos ir Lenkijos valstybių pilietį Jans Joną - tokį vardą davėme Joninių proga, nes ir pas mus ir pas juos ši šventė yra labai svarbi. Šiam žmogučiui suklijavome visas geras savybes, kurias buvome užklijavę vieni ant kitų. Jans Jonas tapo simboliu projekto metu užsimezgusios gražios draugystės tarp Lietuvos ir Lenkijos jaunuolių.

        Pavalgę sočius pietus susiruošėme į žygį.. Ėjome Olecko miesto ežero pakraščiu, pakilome ant gražaus kalno, nuo kurio matėsi visas ežeras ir miestelio panorama. Ten pasidarėme gražių nuotraukų ir pasigrožėjome nuostabia gamta. Vėliau apsilankėme prie senosios Olecko bažnyčios, prie kurios pamatėme kryžių, kuris kažkada buvo pasruvęs krauju. Apie šį keistą ir neįtikėtiną reiškinį mums papasakojo pats tai matęs vadovas Zbigniewas. Aplankę bažnyčią turėjome šiek tiek laisvo laiko. Kas norėjo pailsėti ir gulėjo savo kambariuose, kas vaikščiojo ežero pakrante, o kas lakstė po parduotuves.

        Kai visi jau susirinko į viešbutį, vėl turėjome galimybę smagiai praleisti laiką baseinuose. Ten smagiai pasišnekučiavome sėdėdami džekuzėje, kurioje nugaras maloniai kuteno burbuliukai. Kitiems norėjosi dūkti vandenyje ar tiesiog ramiai pasėdėti pirtyje. Maudytis buvo labai smagu, tik daugelis buvo labai susimastę apie tai, jog projektas jau baigiasi.

        Po maudynių susėdome prie vakarienės stalo, o pavakarieniavę visi susirinkome aptarti paskutinį mūsų vakarą. Pradžioje vakaro mes peržiūrėjome įdomesnes projekto nuotraukas ir kartu šypsojomės pamatę nuotraukose savo laimingus veidus, kurie kėlė tiek šiltų emocijų. Kalbėjome apie visą projektą, ką patyrėme, ko išmokome, su kuo susipažinome. Abiejų šalių atstovai gavo po lagaminą ir po balioną. Ant lagamino surašėme gerus dalykus, kuriuos išsinešame iš šio projekto. Ant baliono turėjome užrašyti tai kas mums nepatiko ir jis bus išskraidintas į orą, kad daugiau nebegrįžtų, tačiau blogų dalykų mes beveik neradome, tik liūdėjome dėl to, kad projektas baigiasi.

        Ir galiausiai vyko diskoteka. Mūsų vaikinai mus labai nustebino savo išskirtine išvaizda -  buvo itin pasipuošę ir tai sukėlė visiems daug teigiamų emocijų. O ir su tokiais vaikinas buvo itin smagu šokti. O šokome kol turėjome jiegų, o vėliau kupini daugybės įspūdžiū kritome į lovas ir su liūdesiu laukėme ryto..

Birželio 23d.

Spausdinti
( 1 Balsas ) 
Sukūrė Pirmadienis, 26 gruodžio 2011

Šiandien diena prasidėjo labai neįprastai... Mūsų projektą aplankė šventė – vienos iš prokjekto dalyvių -  Idos – gimtadienis. Ir ne bet koks, o 18-asis. Tad rytas buvo kupinas staigmenų. Vieni išgirdę anksti ryte skambančias dainas susisgribo, kad galbūt pramiegojo pusryčius, kiti su pykčiu laukė, kol viskas pasibaigs, o likusieji džiaugėsi švente ir sveikino jubiliatę. Idai ir visam kolektyvui teko išklausyti sveikinimus net trimis kalbomis: anglų, lietuvių ir lenkų, Buvo labai įdomu klausyti, kaip skamba sveikinimai ne gimtąja kalba.

Po neramaus ankstyvo ryto visi susirinko prie pusryčių stalo. Visi projekto dalyviai buvo neįprastai tylūs: kas neišsimiegojęs, kas pavargęs nuo daugybės darbų, tačiau skaniai papusryčiavę visi išsibudinome ir pralinksmėjome. Žinoma, džiaugtis buvo kuo, nes birželio 23 diena yra šventė ne tik lietuviams, bet ir lenkams. Tuo tarpu, kai lietuviai mini Jonines, Lenkai mini Šv. Pavelo šventę. Visi projekto dalyviai turėjo galimybę sudalyvauti šventėje, kuri vyko Olecko centre esančioje bažnyčioje. Ir ne tik sudalyvauti, bet ir stebėti labai iškilmingą procesiją aplink visą centrinę aikštę bei padaryti keletą fotografijų namiškiams.

Po iškilmių laukė trumputė valandėlė poilsio. Visi turėjome galimybę nors trumpai atsipalaiduoti paplūdimyje ir pasimėgauti vandens teikiamais malonumais. Kas norėjo, galėjo išbandyti savo drąsą bei pasiryžimą šokinėjant nuo tramplyno. Žinoma, ne kiekvienas pasiryžo išbandyti savo jėgas, bet patys drąsiausieji negailėjo savęs ir buvo pasirengę išbandyti viską. Na o tie, kurie pabijojo ekstremalių pojūčių, galėjo tiesiog pabraidžioti ar pasimegauti saule.

            Gaila, bet mūsų linksmybes nutraukė pietūs... Nors ir nenorėdami palikti paplūdimio, skubėjome į viešbutį, nes žinojome, jog po valandos mes vėl galėsime čia sugrižti. Šįkart veikla buvo kiek kitokia – aktyvesnė. Turėjome galimybę išbandyti vandens dviračius, o tie, kurie nenorėjo plaukioti, galėjo išmėginti savo jėgas paplūdimio tinklinio aikštelėje. Gal ir negražu girtis, tačiau lietuviai yra lietuviai, bet kokia kaina pasiryžę išplėšti pergalę. Smagu, kad ir šį kartą mums tai pavyko!!!

            Po visų pasilinksminimų turėjome pusę valandos pasiruošti portretinei fotosesijai. Kiekvienam projekto dalyviui buvo suteikta galimybė pasijusti modeliu ir Zbignevo dėka gauti gražų portretą. Žinoma, nuotraukų buvo begalės, tačiau iš jų teks atsirinkti tik pačias gražiausias ir tik gerai pakoregavus galėsime matyti rezultatus.

            Vakaras, kaip ir visa diena, buvo labai linksmas ir kupinas naujų potyrių. Mums, lietuviams, teko mokytis lenkiškos dainelės. Teko nusivilti, nes ne viskas pavyko taip, kaip norėjosi... Labai sunku buvo laužyti liežuvius, tad apsiribojome pritariamuoju vaidmeniu. Taip pat teko dainuoti ir lietuviškas dainas, tad galėjome atsigauti ir pasijausti pranašesniais. 

Birželio 22d.

Spausdinti
( 1 Balsas ) 
Sukūrė Pirmadienis, 26 gruodžio 2011

            Diena prasidėjo prie pusryčių stalo, kurie buvo labai gardūs ir sotūs. Iškart po pusryčių susirinkome konferencijų salėje, kurioje Zbignevas pravedė žaidimą, taip išsklaidydamas visus miegus.       

            Kadangi diena pasitaikė labai gera, vadovas Zbignevas mums pranešė linksmą žinią, jog eisime prie netoliese esančio ežero. Visi įšokome į maudymosi kostiumėlius, pasiėmėme rankšluoščius ir ėjome į pliažą. Čia mums buvo įduotos plaukiojimo priemonės: irklai, gelbėjimosi liemenės. Kai tik buvome pasiruošę, visi poromis susėdome į baidares, kuriomis plaukiojome po visą Olecko ežerą. Nors turėjome plaukioti dvi valandas, kelionę teko sutrumpinti iki valandos, nes suprastėjo oras ir dėl saugumo patraukėme į krantą. Tačiau ten neliūdėjome, nes galėjome džiaugtis kitais teikiamais malonumais: maudytis, nuo bokštelių šokinėti į vandenį, kiekvienas pasirinko pagal save, kiek drąsos sukaupęs, taip pat buvo galima į vandenį čiuožti vaikiškomis čiuožynėmis, tai mums buvo didžiausia atrakcija! J

            Smagiai išsidūkę su nekantrumu laukėme pietų, nes po tiek judrios veiklos jautėmės laaabai išalkę . O pietūs buvo tikrai nuostabiai skanūs, ir pagaliau į penktą dieną įsidrąsinome prie sriubos paprašyti duonos, nes, matyt, jie pripratę valgyti be duonos, tačiau mums tai pasirodė labai keista. Visgi jaučiamės sotesni valgydami sriubą su duona. J

          Po pietų visiems buvo užduota pabaigti, kitiems pradėti raštines užduotis: tvarkėme interviu, versdami juos į anglų kalbą, kūrėme savo ruošiamo žurnalo užbaigiamąjį straipsnį, pradžioje lietuvių kalba, jei tiks tuomet jau ir anglų kalba, rašėme dienoraštį i facebook‘e esančią grupę. Tačiau paguoda buvo ta, kad atlikę visus darbus galėjome išeiti į miestą. Vieni šia galimybe pasinaudojo ir išvaikščiojo visą miestą, kiti pasiliko, toliau dirbo neužbaigtus darbus, ėjo prie ežero, ar tiesiog užsiėmė tuo kuo norėjo.

            Pasibaigus laisvam laikui visi pavlgėme vakarienę ir po jos susirinkome didžiojoje salėje, kurioje vadovas Zbignevas pamokino mus šokti miuziklo tipo šokį, buvo tikrai įdomu. Pasišokę ir sušilę pažaidėme dar vieną žaidimą, tuomet gavome užduotį susijusią su vertybėmis. Kiekvienas turėjome surašyti po keturias vetybes, kurias parodėme vieni kitiems, o tada per pusvalandį turėjome vieną išsirinktą vertybę pavaizduoti iš visokiausių salėje esančių priemonių, kai kurie naudojosi net kėdemis bei kolonomis esančiomis salėje. Vėliau mūsų darbai buvo eksponuojami, jautėmės tarsi tikroje parodoje. Tuomet įdomiausių kūrinių autoriai galėjo papasakoti ką pavaizdavo. Po viso šio užsiėmimo susirinkome aptarti reikalus susijusius su mūsų visų ruošiamu žurnalu bei visos dienos įspūdžius. Diena buvo tikrai puiki J

Birželio 21d.

Spausdinti
( 2 Balsai ) 
Sukūrė Pirmadienis, 26 gruodžio 2011

           Šiandiena prasidėjo įprastai, kaip ir kiekviena diena. Kai kurie sunkiai kėlėsi, trūko truputį miegučio. Tik projektų veteranai atsikėlė kupini energijos. Taigi, visi draugiškai nuėję papusryčiavome. Pusryčiai, žinoma, buvo labai gardūs ir sotūs. Prie pusryčių stalo visi buvo gana tylūs, matėsi, jog kai kurie dar sapnuoja. Galbūt naktį sapnavo kažką baisaus, o gal ir dėl kitų priežasčių. Buvo ir tokių, kurie iki vėlumos žiūrėjo sunkaus turinio filmus.

           Po pusryčių visi susirinkome diskusijai ir žaidimams, kurių metu nagrinėjome diskriminacijos, privačios erdvės problemas. Buvo labai įdomu padiskutuoti apie kompromisų ieškojimus, išklausyti kitų numones bei potyrius. Tema pakrypo apie konfliktus tarp kartų ir kaip juos reikėtų spręsti. Keletas jaunuolių išsakė savo patyrimus ir kaip juos sprendžia su tėvais. Po šios diskusijos turėjome labai įdomų žaidimą apie privačią erdvę, kurio metu pamatėmė kiek turime panašumų vieni su kitais. Tai privertė visus susimąstyti kokie mes esame ir kad galime įvairiose terpėse atrasti giminingų žmonių.

           Vėliau ėjome pietauti. Maistas su kiekviena diena vis skanesnis ir skanesnis. Net mūsų išrankusis Kazimieras suvalgė sriubą, kurios sakė nevalgąs. Prie pietų stalo jaunimas labai smagiai šnekučiavosi, dalinosi patirtais įspūdžiais. Jau nebebuvo miegančių. Taip pat visi diskutavo apie kitas dienos veiklas, kurios dar laukė, nes visiems buvo įdomu ką galėsime išbandyti. O išbandėme labai įdomių dalykų..

           Susitikome su vienu iš lenkų išrintku įdomiu žmogumi, ponu Romanu – teatro artistas, kuris taip pat yra mimas, žonglierius, fakyras – žmogus turintis daug talentų. Miesto aikštėje turėjome galimybę išbandyti vaikščiojimą kūjokais, ugnies spjaudymą, didelių muilo burbulų pūtimą, teko išbandyti tai ko nei vienas nesame bandę. Kiekvienas mūsų likome su daug įspūdžių, kurių dar ilgai nepamiršime! Taip smagu ir įdomu buvo, kad vėlavome į savo pačių vakarienę, kuri buvo taip pat labai gardi. Po aktyvios veiklos visos lėkštės buvo ištuštintos.

           Vakaras buvo skirtas lenkams. Jie mus supažindino su savo šalimi, jos kultūra bei tradicijomis. Buvo labai įdomu susipažinti ir palyginti su savo valstybe. Atradome bendrų dalykų bei kultūrinių panašumų. Pamatėme nuostabių Varšuvos bei kitų nepakartojamų Lenkijos kampelių fotografijų. Išmokome nacionalinį Lenkijos šokį Krokoviaką, kurį galime sutikti ir mūsų kultūroje, o vakaras baigėsi praeito projekto filmo “Always together” peržiūra, po kurio pažadėjome vieni kitiems laikytis kartu, nenutraukti draugystės ir vieni kitiems įteikėme dovanėles bei veidus papuošėme nacionalinėmis Lietuvos bei Lenkijos vėliavėlėmis J 

Copyright 2011 VVJC - Įspūdžiai. All Rights Reserved.
Joomla themes by Hostgator coupon